Per pirmus devynis šių metų mėnesius pasaulio skolų apimtis augo precedento neturinčiu greičiu, vyriausybėms ir įmonėms griebiantis skolinimosi koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje, rodo Tarptautinio finansų instituto (IIF) ataskaita.

Bendrasis pasaulio įsiskolinimo lygis šiemet išaugo 15 trln. USD. Metų pabaigoje pasaulio skolos gali viršyti 277 trln. USD, prognozuoja IIF, kurį cituoja „Financial Times“.

Dėl tokio skolų kaupimo tempo pasaulio ekonomikai ateityje bus sunku sumažinti skolinimąsi be „reikšmingo neigiamo poveikio ekonominei veiklai“, įspėjo IIF.

Skolos našta, anot IIF, ypač sunki besivystančiose rinkose, kur ji šiais metais padidėjo 26 proc. punktais ir priartėjo prie 250% BVP.

Išsivysčiusiose šalyse skolos šiemet padidėjo daugiau nei 50 proc. punktų ir rugsėjo pabaigoje pasiekė 432% BVP. Beveik pusę šio augimo sudarė JAV skolinimasis. Prognozuojama, kad JAV skola šiemet sieks 80 trln., palyginti su 71 trln. 2019 m. pabaigoje.

Emre Tiftikas, IIF tvarumo tyrimų direktorius, sako, kad skolų lygis kilo daug greičiau, nei tikėtasi krizės pradžioje.

Nuo 2016 m. iki šių metų rugsėjo pabaigos pasaulinė skola padidėjo 52 trln. USD, kai, palyginti, 2012–2016 m. ji augo 6 trln. USD. Pasaulio BVP augimo tempas tuo laikotarpiu keitėsi mažai iki tol, kai pandemija sukėlė istorinę recesiją.